Kortų žaidimas Bostonas

Bostoną žaidžia 4 žaidėjai, jam reikia 2 malkų po 52 kortas.

Kortų rangų eilė tokia: tūzas, karalius, dama, berniukas, dešimtakė, devynakė, aštuonakė, septynakė, šešakė, penkakė, keturakė, triakė ir dviakė. Kortų akys neskaičiuojamos.

Pirmasis dalytojas išrenkamas burtų keliu. Jis sumaišo vieną kortų malką, duoda ją perkelti dešiniajam savo kaimynui ir padalija visiems žaidėjams po 13 kortų. Tuo metu jo kairysis kaimynas sumaišo kitą kortų malką, duoda ją perkelti savo dešiniajam kaimynui (pirmosios malkos dalytojui) ir atverčia viršutinę kor- tą, kurios spalva tampa pirmąja šio žaidimo spalva.

Žaidžiant bostoną, kortos skirstomos į 2 grupes: juodąsias (kryžiai ir pikai) ir raudonąsias (čirvai ir būgnai). Jeigu iš antrosios malkos atverčiama katra nors juodosios grupės korta, tai jos spalva šiame žaidime yra pirmoji, kita tos pačios grupės spalva yra antroji, o abi raudonosios spalvos - trečiosios. O atvertus, pavyzdžiui, čirvų kortą, ši spalva žaidimo metu bus pirmoji, būgnai - antroji, o juo- dosios kryžiai ir pikai - trečiosios spalvos.

Gali būti žaidžiami koziriniai ir nuliniai žaidimai.

Žaidžiant kozirinį žaidimą, viena kortų spalva skelbiama koziriais, o lošikas įsipareigoja paimti 5, 6, 7, 8, 9 arba visus 13 kirčių (pilnatis). Skelbti paimsiant 10, 11 ir 12 kirčių negalima - reikia pasirinkti arba 9 kirčius, arba pilnatį.

Žaidžiant nulinį žaidimą, koziriai neskelbiami, šio žaidimo metu lošikas neturi paimti nei vieno kirčio. Gali būti žaidžiami tokie nuliniai žaidimai.

Mažasis nulis. Lošikas vieną užverstą kortą padeda šalia ir, žaisdamas likusiomis 12 kortų, neturi paimti nei vieno kirčio. Visi trys jo varžovai pradeda žai- dimą rankose turėdami po 13 kortų.

Didysis nulis. Lošikas žaidimą pradeda kaip ir jo varžovai - visomis 13 kortų.

Mažasis nulis atverstomis kortomis. Lošikas vieną užverstą kortą padeda šalia, o kitas 12 kortų padeda ant stalo atverstas. Visi trys jo varžovai žaidimą pradeda rankose turėdami po 13 kortų.

Didysis nulis atverstomis kortomis. Lošikas pradeda žaisti, kaip ir jo varžo- vai, rankose turėdamas visas 13 kortų. Po pirmojo kirčio likusias 12 kortų jis pa- deda atverstas ant stalo. Varžovai ir toliau savo kortas laiko rankose.

8 kirčiai

KOZIRIŲ SPALVA

ŽAIDIMO RŪŠIS

NULINIS

PIRMOJI

ANTROJI TREČIOJI

ŽAIDIMAS

5 kirčiai

3

6 kirčiai

8

7 kirčiai

13

18

9 kirčiai

Pilnatis

23 50

272229

1

6

12

11

17

16

21

49

48

Mažasis nulis

Didysis nulis

15 25

35

Didysis nulis

45

Mažasis nulis

atverstomis kortomis

i atverstomis kortomis

Pirmasis žaidėjas, sėdintis kairėje kortų dalytojo pusėje (jis atvertė iš kitos malkos pirmosios spalvos kortą), skelbia žaidimo rūšį arba pasuoja. Po to jį vilioja antrasis žaidėjas, siūlydamas kitą aukštesnį (didesniu taškų skaičiumi vertinamą) žaidimą arba kurią nors kozirių spalvą. Jeigu pirmasis žaidėjas sako "sutinku", tas reiškia, kad jis imasi žaisti tokį žaidimą. Tada antrasis žaidėjas gali siūlyti aukštesnę žaidimo rūšį arba aukštesnę kozirių spalvą.

Tas, katras pirmas pasuoja, iš tolimesnių varžybų išeina. Likusį žaidėją tada imasi vilioti trečiasis žaidėjas. Iš šių dviejų likusį žaidėją vilioja paskutinis žai- dėjas (dalytojas), jeigu jis iš karto nepasuoja. Likęs nepasavęs žaidėjas tampa lošiku ir paskelbia galutinę žaidimo rūšį, kuri turi būti ne žemesnė už paskutinę rūšį, siūlytą ir priimtą varžybų metu.

Pavyzdys. Atverstas pikas (pirmoji kortų spalva). Pirmasis žaidėjas: "Pas". Antrasis žaidėjas:"Penki". Trečiasis žaidėjas: "Kryžiais?" Antrasis žasidėjas: "Sutinku". Trečiasis: "Pas". Paskutinysis žaidėjas: "Mažasis nulis?" Antrasis žaidėjas: "Sutinku". Paskutinysis žaidėjas: "Pas". Lošiku tampa antrasis žaidėjas, kuris pa- skelbia galutinę žaidimo rūšį: "Aštuoni su kryžiais".

Skelbdamas paimsiąs 5 arba 6 kirčius, lošikas gali pasikviesti padėjėją, kuris kartu su juo žaistų šį žaidimą. Tačiau kartu su padėjėju jie turi paimti 3 kir- čiais daugiau, negu paskelbta. Pavyzdžiui, lošikas paskelbė: "Penki su būgnais". Kiekvienas kitas žaidėjas, tardamas "žaidžiu kartu", gali pasisiūlyti būti jo padė- jėjas. Padėjėju tampa tas, kuris pirmas pasisiūlo. Dabar abu, žaisdami būgnais, turi surinkti 8 kirčius.

Kai lošikas nenori turėti padėjėjo, jis privalo sakyti: "Penki su būgnais, žaidžiu vienas". Jeigu jis pamiršta pasakyti "žaidžiu vienas", pasisiūliusio padėje- jo atsisakyti negalima.

Pradedant 7 kirčių žaidimu, lošikas žaidžia pats vienas, be padėjėjo. Todėl prie paskelbtos žaidimo rūšies pridėti "žaidžiu vienas" nebereikia.

Nuliniai žaidimai visuomet žaidžiami be padėjėjo.

Lošikui paskelbus galutinę žaidimo rūšį, pirmasis žaidėjas (kairysis dalyto- jo kaimynas) leidžia kortą, nepriklausomai nuo to, kuris žaidėjas yra lošikas. Kiti žaidėjai turi dėti išleistos spalvos kortą, o jos neturėdami gali kirsti koziriu (kai žaidžiama su koziriais) arba mesti bet kokią kitą kortą.

Kieno korta vyresnė, tas ima kirtį, o po to leidžia pats.

Lošikas paimtus kirčius deda vieną ant kito užleistinai, kad visą laiką būtų matyti jų skaičius. Varžovų paimtus kirčius renka tas žaidėjas, kuris pirmas paemė kirtį.

Kai lošikas, žaisdamas su koziriais, paima tiek kirčių, kiek buvo apsiėmęs paimti skelbdamas žaidimo rūšį, jis pelno lentelėje nurodytą taškų skaičių. Už kiekvieną viršaus paimtą kirtį jis pelno papildomai po 2 taškus. Pavyzdžiui, prieš pradėdamas žaidimą paskelbęs 6 kirčius su pirmosios spalvos koziriais, o žaidimo metu tiek ir surinkęs, lošikas pelno 8 taškus. Tačiau, jeigu jis paėmė 7 kirčius, už vieną viršytą kirtį jis pelno dar 2 taškus, taigi iš viso 10 taškų.

Lošikui, žaidusiam su koziriais ir nesurinkusiam apsiimto kirčių skaičiaus arba žaidusiam nulinį žaidimą ir paėmusiam kirčių, nurašoma jo paskelbto žai- dimo taškų suma, nesvarbu kiek kirčių jis faktiškai paėmė.

Kai lošikas žaidžia su padėjėju (tai galima tik tada, kai paskelbtas 5 arba 6 kirčių žaidimas), jie abu turi surinkti 3 kirčiais daugiau, negu paskelbta. Jei buvo skelbti 5 kirčiai - reikia surinkti 8, o jei buvo skelbti 6 kirčiai - reikia surinkti 9 kirčius. Laimėję arba pralaimėję tokį žaidimą, abu žaidėjai - lošikas ir jo padėjėjas - teigiamus ir neigiamus taškus dalijasi pusiau. Kai taškų skaičius nesidali- ja pusiau, lošikas gauna vienu tašku daugiau už padėjėją.

Pavyzdžiai. 1. Lošikas paskelbė 6 kirčius su trečiosios spalvos koziriu. Su padėjėju jie abu surinko 9 kirčius ir pelnė 21 tašką, iš kurių 11 tenka lošikui, o 10 - padėjėjui. Už 6 kirčius, žaisdamas be padėjėjo, būtų pelnęs tik 6 taškus.

2. Lošikas paskelbė 5 kirčius su antrosios spalvos koziriu ir, žaisdamas su padėjėju, 8 kirčių nesurinko. Už tai jie praranda 17 taškų, iš kurių 9 tenka loši- kui, o 8 - padėjėjui. Žaisdamas vienas, lošikas būtų praradęs tik 2 taškus.

Vadinasi, lošikas, žaisdamas su padėjėju, labiau rizikuoja - daugiau gali pelnyti, bet daugiau ir pralaimėti.

Įdomus yra taip vadinamas rusiškasis bostono variantas. Žaidžiant šį bosto- ną, dalytojas padalija trims žaidėjams po 17 kortų, o jam pačiam tenka tik viena korta. Po to visi trys žaidėjai atiduoda dalytojui po 4 jiems nereikalingas kortas, ir tada visi turi lygiai - po 13 kortų. Toliau žaidžiama pagal bendras taisykles.

14

is

Žaidžama iš anksto sutartą ratų skaičių (ratas - tai kai visi žaidėjai po 1 kar- tą dalija kortas). Pabaigus žaidimą, galima sudaryti tokį atsiskaitymų apskaičiavimą

Žaidėjai

Pelnė taškų

Keturgubas taškų skaičius Atimamas visų žaidėjų

II III IV

11 32 -3 24

44 128 -12 96

taškų skaičius (11 + 32-3 +24) -64 -64 -64 -64 Rezultatas -20 64 -74 32

Rezultato teigiamų (64 plius 32) ir neigiamų (20 plius 76) taškų skaičius turi būti vienodas.

15